social movement

socialinis sąjūdis statusas T sritis Politika apibrėžtis Kolektyvinė veikla, nukreipta remti pokyčius visuomenėje arba neleisti, kad pokyčiai vyktų. Skirtingai nuo minios ar masės, tai ilgalaikiai ir labiau integruoti, bet mažiau organizuoti ir formalizuoti reiškiniai nei partijos. Būdinga nereguliari ir neformalizuota narystė, valdymo aparato nebuvimas, neformalūs lyderiai, grupinė savimonė (priklausymo grupei ir solidarumo su kitais nariais jausmas), bendros idėjos apie siektiną socioekonominę ar politinę tvarką, bendra vertybių, normų sistema, polinkis globalizuotis. Gali būti būdingas vidinis susiskaldymas į mažesnes politines grupes (pvz., platų darbininkų sąjūdį sudaro profesinės sąjungos, vartotojų kooperatyvai, partijos ir t. t.). Priešingai nei partijos, tiesiogiai nekovoja dėl valdžios. Skirstomi pagal dydį (narių skaičių), apimtį (vietiniai, tautiniai, tarptautiniai), tikslus (specifiniai ar bendri, nukreipti į asmeninius ar visuomeninius pokyčius), pobūdį (reformistiniai ar revoliuciniai). Pagal narių motyvaciją skiriami vertybiškai racionalūs sąjūdžiai, suburti tikėjimo idėjomis ir tikslais pagrindu; atsiradę jausmiškai-afektyviai sekant charizminiu lyderiu; tikslingai racionalūs utilitaristiniai. Dar skirstomi pagal palaikymą (klasiniai, tautiniai, įvairių socialinių grupių) ir būdus pasiekti tikslą (per viešąją politiką ar asmeninį įtikinėjimą). Tautiniai sąjūdžiai skirstomi į tautinių mažumų nepriklausomybės senovės Europos imperijose; nepriklausomybės Azijos ir Afrikos kolonijose; tautinės vienybės (19 a. Vokietijoje); tautinius pilietinės ir kultūrinės lygybės (flamandų sąjūdis Olandijoje) bei siekiančius įtvirtinti etninę viršenybę etniškai heterogeniškose valstybėse. atitikmenys: angl. social movement